AUTOMOBILIŲ SKAIČIUS
Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat didėja. Esant dabartiniams automobilių parko augimo tempams prognozuojama, kad jau 2005 m. bendras automobilių skaičius viršys 1,5 milijono vienetų. Sparčiai didėja ir santykiniai automobilizacijos rodikliai. Automobilizacijos lygis (transporto priemonių skaičius tenkantis 1000 gyventojų) 1990 m. Lietuvoje buvo 215,3; 1993 m. - 245,3; 1996 m. - 240,2; 1999 m. -306,8. Šis rodiklis yra žymiai mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių: Vokietijoje - 466; Prancūzijoje - 421; Švedijoje - 419 ir t. t.
| Metai | Motorinių transporto priemonių iš viso | Motorinių transporto priemonių 1000 gyventojų | Lengvųjų automobilių iš viso | Lengvųjų automobilių 1000 gyventojų |
| 1980 | 629 531 | 252 681 | ||
| 1981 | 653 164 | 189,6 | 273 592 | 79,4 |
| 1982 | 657 377 | 191,3 | 291 874 | 84,9 |
| 1983 | 658 152 | 198,2 | 303 672 | 91,4 |
| 1984 | 666 323 | 194,2 | 327 643 | 95,5 |
| 1985 | 684 173 | 191,5 | 350 008 | 98,0 |
| 1986 | 711 545 | 197,1 | 377 793 | 104,6 |
| 1987 | 729 006 | 199,8 | 399 438 | 109,5 |
| 1988 | 753 680 | 204,3 | 425 951 | 115,5 |
| 1989 | 766 851 | 206,0 | 457 786 | 123,0 |
| 1990 | 807 694 | 215,3 | 487 693 | 130,0 |
| 1991 | 845 545 | 225,4 | 533 927 | 142,3 |
| 1992 | 879 487 | 234,4 | 566 905 | 151,1 |
| 1993 | 916 974 | 245,3 | 599 246 | 160,3 |
| 1994 | 955 691 | 257,1 | 634 699 | 170,7 |
| 1995 | 876 935 | 235,9 | 718 099 | 193,2 |
| 1996 | 891 562 | 240,2 | 742 217 | 200,0 |
| 1997 | 1 028 248 | 277,4 | 865 108 | 233,4 |
| 1998 | 957 544 | 258,5 | 807 034 | 217,9 |
| 1999 | 1 098 934 | 296,9 | 943 748 | 255,0 |
| 2000 | 1 137 170 | 307,5 | 964 206 | 260,7 |
| 2001 | 1 227 750 | 332,0 | 1 065 415 | 288,1 |
Šaltiniai: Kelių policija, VĮ "Regitra"
EISMO ĮVYKIAI
Žodžiai eismo įvykis įvairiomis kalbomis skamba skirtingai (pvz.: angliškai - accident, rusiškai - дорожно-транспортное проишествие ir t.t.), tačiau jų pasekmės vienodai skaudžios tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek Rusijoje ir kitur.
Didėjantis automobilių skaičius įtakoja ir eismo įvykių augimą. Kai automobilių skaičius sparčiai auga, o kelių tinklas nesiplečia, didėja automobilių koncentracija, eismo intensyvumas, kamščiai ir t.t. To pasekoje didėja eismo įvykių, juose žuvusių ir sužeistų skaičius. Daugelyje šalių eismo įvykiai yra valstybinio masto problema. Pavyzdžiui, JAV per metus žūva apie 50000 žmonių, o sužeidžiama apie 35 - 40 kartų daugiau, VFR kasmet žūva apie 14000 žmonių, Prancūzijoje - apie 11-14 tūkst. ir t.t. Tarptautinė sveikatos apsaugos organizacija nurodo, kad devyni eismo įvykiai iš dešimties įvyksta dėl eismo dalyvio kaltės, VFR eismo dalyviai kaltinami dėl 82%, Vengrijoje - dėl 74% eismo įvykių ir kt. Dėl kelio sąlygų eismo įvykių būna mažiau: JAV - 28%, VFR - 8% ir kt.
Lietuvos įskaitinių eismo įvykių statistika ir dinamika.
Pagrindinės priežastys yra šios: kelių eismo taisykles pažeidžia vairuotojai (važiuoja didesniu greičiu už leistiną, nepaiso kelio ženklų bei signalų ir kt.); kelių eismo taisykles pažeidžia pėstieji (eina per kelią neleistinose vietose, būna neatidūs ir kt.); techniniai transporto priemonių defektai (netvarkingi stabdžiai, vairo mechanizmas ir kt.); bloga kelių būklė (slidi danga, blogas kelio apšvietimas ir kt.).
Lietuvoje, per Nepriklausomybės dešimtmetį valstybė kasmet eismo įvykiuose neteko vidutiniškai 810 piliečių ir buvo sužaloti vidutiniškai 5637 žmonės. Dėl eismo įvykių šalis kiekvienais metais patiria apytiksliai 800 mln. litų materialinius ir moralinius nuostolius. Lyginant su aukštą automobilizacijos lygį ir geriausius eismo saugumo rezultatus pasiekusiomis Europos valstybėmis, avaringumo rodikliai Lietuvoje 3 - 8 kartus blogesni, o eismo įvykių pasekmių rodiklis 4 - 10 kartų viršija analogiškus Vakarų Europos šalių rodiklius.
Didelę neigiamą įtaką eismo saugumui keliuose ir miestų gatvėse padarė staigus šalies automobilių parko padidėjimas. Per paskutinius 10 metų automobilių skaičius padidėjo net 40 % ir 2000 sausio 1 dieną sudarė 1mln. 200 tūkst. Ne tik automobilių vairuotojams, bet ir pėstiesiems bei dviratininkams sunku prisitaikyti prie greitai besikeičiančių eismo sąlygų, kurias lemia spartus automobilių skaičiaus didėjimas. Naujos sąlygos yra ypač sudėtingos vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems sunkiau prisitaikyti.
Kasdienės eismo įvykių pasekmės yra ir transporto priemonių sangrūdos, ir materialiniai nuostoliai, ir daugybė prarastų žmonių aktyvaus gyvenimo metų, ir moraliniai nuostoliai šaliai.
2000 METAIS LIETUVOJE IŠAIŠKINTI PAŽEIDĖJAI
Nustatyti vairuotojų padaryti KET pažeidimai:
| Už greičio viršijimą iki 10 km/h | 29220 |
| Už greičio viršijimą nuo 10-20 km/val | 43120 |
| Už greičio viršijimą nuo 20-30 km/val | 9561 |
| Už greičio viršijimą nuo 30-50 km/val | 3509 |
| Už greičio viršijimą nuo 50 km/val ir daugiau | 975 |
| Iš viso | 86385 |
| Už TP vairavimą kai nustatomas neblaivumo (girtumo) l. nuo 0,41-1,5 pr. | 9546 |
| Už TP vairavimą kai nustatomas neblaivumo (girtumo) l. nuo 1,51 - 2,5 pr. | 4083 |
| Už TP vairavimą kai nustatomas neblaivumo (girtumo) l. nuo 2,51 pr. | 1447 |
| Už TP vairavimą, esant vairuotojams apsvaigę nuo narkotikų | 120 |
| Perdavimas vairuoti TP neblaiviam ar apsvaigusiam | 717 |
| Iš viso | 15913 |
| Už TP vairavimą kai nustatomas neblaivumo (girtumo) l. nuo 0,41-1,5 pr. | 9546 |
| Už TP vairavimą kai nustatomas neblaivumo (girtumo) l. nuo 1,51 - 2,5 pr. | 4083 |
| Už TP vairavimą kai nustatomas neblaivumo (girtumo) l. nuo 2,51 pr. | 1447 |
| Už TP vairavimą, esant vairuotojams apsvaigę nuo narkotikų | 120 |
| Perdavimas vairuoti TP neblaiviam ar apsvaigusiam | 717 |
| Iš viso | 15913 |
Nustatyti kitų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai:
| Pėsčiųjų | 14284 |
| Dviratininkų, mopedų vairuotojų | 226 |
| Važnyčiotojų | 24 |
| Iš viso | 14534 |
Iš viso 341 262 Kelių eismo taisyklių pažeidėjai.
Parengė Dr. Vigilijus Sadauskas
